Author Archive

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija parengė metodinę informaciją „Trys žingsniai dėl nuotolinio mokymo organizavimo“

Dabartinė situacija dėl COVID-19 pandemijos ir dėl jos Lietuvoje paskelbto karantino duomenų valdytojams kelia naujų iššūkių, pasirenkant ir taikant technologijas, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą ir tuo pačiu išlaikyti aukštus asmens duomenų apsaugos standartus.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, suprasdama ugdymo įstaigų sunkumus ir siekdama padėti ugdymo įstaigoms įvertinti, kas yra svarbu nuotolinio mokymo organizavimo metu, parengė metodinę informaciją – „Trys žingsniai dėl nuotolinio mokymo organizavimo“, kurioje aptarti trys pagrindiniai žingsniai, kurių siūloma imtis ugdymo įstaigoms:

1 žingsnis. Nustatyti ugdymo įstaigos darbuotojų vaidmenis ir atsakomybes;

2 žingsnis. Pasirinkti tinkamas nuotolinio mokymosi priemones;

3 žingsnis. Dokumentuoti nuotolinio mokymosi priemonių naudojimą.

Ši metodinė informacija išsiųsta visoms miestų ir rajonų savivaldybių administracijoms, taip pat Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Susipažinkite: Trys žingsniai dėl nuotolinio mokymosi organizavimo>> 

Šaltinis: https://vdai.lrv.lt/lt/news/view_item/id.112

Continue Reading

Suplanuoti 2020 m. asmens duomenų tvarkymo tikrinimai


Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, vykdydama asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos funkcijas, numatytas Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, 2020 m. suplanavo prevencinius tikrinimus ne mažiau kaip 50 organizacijų. 2020 m. numatyta atlikti tikrinimus: Finansų sektoriuje dėl asmens duomenų apimties, teikiant mokėjimo inicijavimo paslaugas; Švietimo įstaigose dėl asmens duomenų, tvarkomų švietimo įstaigos nelankymo priežastims pagrįsti, apimties; Ministerijose ir joms pavaldžiose institucijose dėl informacinėse sistemose tvarkomų asmens duomenų apimties; Elektroninėse parduotuvėse dėl įgyvendinamų asmens duomenų saugumo priemonių tinkamumo, tvarkant asmens duomenis prekių ir paslaugų teikimo tikslu. Atlikdama prevencinius tikrinimus priežiūros institucija stengiasi susipažinti su realia asmens duomenų tvarkymo veikla, nustatyti kylančias rizikas ir padėti organizacijoms pasitaisyti. Šie tikrinimai aktualūs ne tik kiekvienai patikrintai organizacijai, tačiau ir kitiems sektoriaus atstovams, kurie galės susipažinti atliktų tikrinimų rezultatais ir jais remdamiesi peržiūrėti savo veiklą bei pasitaisyti. DĖMESIO! Tikrinamoms organizacijoms svarbu bendradarbiauti su priežiūros institucija – Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Atkreipiame dėmesį, kad kliudymas inspekcijos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, pavyzdžiui, pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt., užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Be kita ko, inspekcijos nurodymo nesilaikymas arba prieigos galimybės nesuteikimas pažeidžiant BDAR 58 straipsnio 1 dalį, užtraukia atsakomybę, numatytą BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punkte. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planas>>

Continue Reading

Įmonės atsakomybės neišvengs – Lietuvoje skirta ženkli bauda už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimus

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimus skyrė administracinę baudą, siekiančią 61 500 eurų. Sankcijos UAB „MisterTango“ pritaikytos dėl minėto reglamento 5, 32 ir 33 straipsnių pažeidimų – dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo mokėjimo iniciavimo paslaugų sistemoje, apie kurį, be kita ko, nebuvo pranešta priežiūros institucijai. Inspekcijos nuomone, pradėtos skirti baudos pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą turėtų būti reikšmingas signalas ir kitoms įmonėms, tik deklaratyviai įgyvendinančioms šio teisės akto nuostatas. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (Inspekcija) atliko tyrimą ir skyrė baudą, atsižvelgdama į gautą informaciją apie paviešintus bankų klientų asmens duomenis bei galimai įvykusį asmens duomenų saugumo pažeidimą UAB „MisterTango“. Tai įmonė, veikianti tarptautiniu mastu ir teikianti mokėjimo paslaugas tiek Lietuvos, tiek ir užsienio gyventojams bei įmonėms. Ji yra įsteigusi savo padalinį ir Latvijoje, paslaugas teikė ir kitose valstybėse. Lietuvos priežiūros institucija, pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatas derindama savo sprendimą su Latvijos asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija, turėjo progą gauti kolegų patvirtinimą dėl padarytų išvadų teisingumo. Šis atvejis taip pat parodo, kad įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti duomenų saugumo pažeidimų valdymui ir bendradarbiavimui su priežiūros institucija tyrimų metu. Inspekcija, atlikusi tyrimą, nustatė, kad įmonė pažeidė BDAR reikalavimus netinkamai tvarkydama asmens duomenis momentiniuose ekrano vaizduose (MEV), paviešindama asmens duomenis ir nepateikdama pranešimo apie asmens duomenų saugumo pažeidimą asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijai.

Dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo.

Įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją ir pateiktus paaiškinimus, nustatyta, kad UAB „MisterTango“ tvarko (prieina, renka) daugiau asmens duomenų, negu pati nurodo esant būtina mokėtojo inicijuotam mokėjimui įvykdyti. Inspekcijos nuomone, įgyvendinant asmens duomenų kiekio mažinimo principą, turėtų būti renkami tik mokėjimo atlikimui būtini tokie duomenys kaip mokėtojo vardas, pavardė, jei mokėtojas pageidauja, jo identifikavimo kodas, banko sąskaitos numeris, valiuta ir likutis, mokėjimo paskirtis / įmokos kodas. Tačiau be šių duomenų įmonė rinko ir tokius pertekliniais laikytinus duomenis, pavyzdžiui, neperžiūrėtų elektroninių sąskaitų pateikimo datos, siuntėjų pavadinimai bei sumos; neperskaitytų pranešimų pateikimo datos, temos ir dalis pranešimo teksto; turimų paskolų paskirtys, pobūdžiai, sumos; pensijų fondų pavadinimai, sukaupti vienetai, jų vertė, sukauptos sumos; kredito tipai (pvz., būsto), mokėtini likučiai, kitų mokėjimų sumos bei datos, išduotų mokėjimo kortelių numeriai ir jose esančios sumos. Be to, nustatyta, kad įmonė duomenis saugo ilgiau, negu pati yra nustačiusi bei nurodo esant reikalinga, t. y. tyrimo metu buvo pateikta duomenų dėl saugojimo 216 dienų, vietoje nustatytų 10 minučių. Pagal BDAR 5 straipsnį įmonė yra pati atsakinga, kad įgyvendintų atskaitomybės principą, t. y. laikytųsi BDAR reikalavimų ir sugebėtų tai įrodyti, tačiau tyrimo metu įmonė pakankamų įrodymų priežiūros institucijai nepateikė.

Dėl asmens duomenų paviešinimo.

Tyrimo metu nustatyta, kad ne mažiau kaip 2 dienas (2018 m. liepos 9–10 d.) internete buvo prieinamas tinklalapis su UAB „MisterTango“ apdorotų mokėjimų sąrašu. Jame buvo matomi įvairių bankų įstaigų klientų atlikti mokėjimai per UAB „MisterTango“ mokėjimo iniciavimo paslaugų sistemą su tų klientų asmens duomenimis. Taip pat daugiau kaip 9 000 MEV su 12 skirtingų bankų, esančių skirtingose valstybėse, klientų mokėjimo sesijų detalių puslapiais. Be kita ko, nustatyta, kad įmonėje saugos užtikrinimą ir valdymą bei visos įmonės IT infrastruktūros (techninės ir programinės) valdymą, diegimą ir priežiūrą vykdė vienas darbuotojas. Vienas darbuotojas vykdė tarpusavyje konkuruojančias funkcijas. Taip nebuvo užtikrintas tinkamas neautorizuotų ar netyčinių modifikacijų galimybių minimizavimas ir tinkamos asmens duomenų apsaugos politikos įgyvendinimas. Taigi, UAB „MisterTango“ nepasirinko atitinkamų techninių ar organizacinių priemonių, kurios padėtų užtikrinti pavojų atitinkančio lygio saugumą, įskaitant apsaugą nuo neteisėto tvarkymo, atskleidimo, ir tuo pažeidė BDAR 5 ir 32 str.

Dėl pranešimo apie asmens duomenų saugumo pažeidimą nepateikimo.

Pagal BDAR toks incidentas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga, yra duomenų saugumo pažeidimas. Inspekcijos nuomone, pirmiau minėtas incidentas, kai 2 dienas internete neautorizuotiems asmenims buvo sudaryta galimybė prieiti prie asmens duomenų, laikytinas tokiu duomenų saugumo pažeidimu, apie kurį privaloma pranešti priežiūros institucijai. Todėl UAB „MisterTango“ privalėjo nepagrįstai nedelsdama ir, jei įmanoma, praėjus ne daugiau kaip 72 valandoms nuo tada, kai sužinojo apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, apie tai pranešti Inspekcijai. Apie šį pažeidimą nepranešdama priežiūros institucijai UAB „MisterTango“ pažeidė BDAR 33 str. Inspekcija, spręsdama dėl administracinės baudos dydžio, įvertino visas aplinkybes, reikšmingas taikant atsakomybę UAB „MisterTango“, pavyzdžiui, kad įmonė asmens duomenis tvarkė neskaidriai, didesne apimtimi ir ilgiau, negu tai yra būtina duomenų tvarkymo tikslui pasiekti, neteisėtą asmens duomenų tvarkymą atliko sistemingai, asmens duomenų saugumo pažeidimo metu neužtikrino asmens duomenų saugumo, priežiūros institucijai nepranešė apie įvykusį asmens duomenų saugumo pažeidimą, kuris turėjo poveikį asmens duomenims, pagal kuriuos buvo galima tiesiogiai nustatyti asmens tapatybę, be to, šie duomenys sudarė banko paslaptį ir buvo tvarkomi nešifruoti bei asmens duomenų saugumo pažeidimo metu buvo tvarkomi neužtikrinant prieigos kontrolės prie šių duomenų. Skiriant įmonei 61 500 eurų administracinę baudą taip pat atsižvelgta ir į įmonės metinę pasaulinę apyvartą. Šis Inspekcijos sprendimas yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas teismui. Inspekcijos turimais duomenimis, reikšmingas baudas pagal BDAR jau yra skyrusi Prancūzija, Ispanija, Vokietija, Lenkija, Austrija, Bulgarija, Kipras, Malta.
Šaltinis: https://www.ada.lt/index.php?3723203706

Continue Reading

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nedraudžia tvarkyti skolininkų asmens duomenų

Skolų išieškojimo procese neabejotinai tvarkomi asmens duomenys – vardas, pavardė, mokėtojo kodas, gimimo data, adresas ir kiti. Pasitaiko atvejų, kad skolų išieškojimo procedūros gali sukelti neigiamų finansinių pasekmių žmogui, todėl į tokį duomenų tvarkymą neretai reaguojama ypač jautriai. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nedraudžia tvarkyti skolininkų asmens duomenų, tačiau Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tiriami atvejai rodo, kad kartais nesusipratimų kyla tarp asmens, skolą patyrusios įmonės, įstaigos ar jos išieškojimą vykdančios bendrovės, todėl ypač svarbu visoms pusėms aiškiai suprasti savo teises ir pareigas. Tvarkant asmens duomenis skolų išieškojimo tikslu turi būti laikomasi Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų bendrų asmens duomenų apsaugos principų. Konkrečiai skolų išieškojimo procedūros nėra aptartos šiame teisės akte, tačiau asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija sulaukia nemažai asmenų skundų ir kreipimųsi pasikonsultuoti. Pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus Raimondo Andrijausko: „Iš 2018 m. gautų 859 skundų 65 buvo pateikti skolininkų dėl galimai netinkamo jų asmens duomenų tvarkymo. Dalis skundų buvo pagrįsti, kitais atvejais buvo teisios skolą patyrusios organizacijos ar skolų išieškojimo bendrovės“. Neretai susiduriama su asmenų nepasitenkinimą sukeliančiomis situacijomis, kurios susijusios su konfidencialumo principo, įtvirtinto Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, pažeidimu. Skolą išieškanti bendrovė turi pasirūpinti, kad jos pasirinktos techninės ir organizacinės priemonės padėtų užtikrinti ne tik asmens duomenų saugumą, bet ir užkirstų kelią neteisėtai prieigai prie asmens duomenų. Pavyzdžiui, skolininko informacija neturėtų būti atskleista ar sudaryta galimybė atskleisti asmenims, kurie neturi teisės jos gauti ar matyti, pavyzdžiui, kolegoms darbovietėje, paprašius perduoti pranešimą apie skolą kaimynų, giminaičių ar panašiai. Nevalia skolininkų asmens duomenų skelbti skelbimų lentose, socialinių tinklų grupėse ar daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų interneto svetainėse. Iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų atvejų matyti, kad skolininkai yra sunerimę, jog jie neinformuojami apie skolos susidarymą, taip pat, kad jų duomenys, nepaprašius sutikimo, pavedami tvarkyti skolų išieškojimo bendrovėms. Nors apie duomenų gavėjus, kuriems pavedama išieškoti skolą, asmenys privalo būti informuoti, tačiau sutikimas asmens duomenų perdavimui skolos išieškojimo įmonėms nėra privalomas. Neretai asmenys klysta tikėdamiesi, kad jų asmens duomenų tvarkymas, nesant jų sutikimo, yra neteisėtas ar net draudžiamas. Čia dar kartą reikėtų pabrėžti, kad sutikimas yra tik vienas iš galimų pagrindų tvarkyti asmens duomenis, tačiau ne vienintelis. Dažniausiai asmens duomenys skolų išieškojimo tikslu yra tvarkomi remiantis įmonės ar įstaigos, kuriam asmuo skolingas, teisėtu interesu. Tokiu atveju, asmuo privalo būti informuotas apie asmens duomenų perdavimą skolų išieškojimo įmonei, tačiau tokiam perdavimui jo sutikimo nereikia. Be kita ko, įmonės ar įstaigos, kurioms asmenys yra skolingi, turi teisę perduoti reikalavimą į skolą, pavyzdžiui, parduoti. Tai numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Be jokios abejonės, kartu su skola perduodami ir asmens duomenys. Kaip ir pirmiau aptartu atveju, tokiam duomenų perdavimui skolininko sutikimas nėra reikalingas, tačiau asmuo turi būti informuotas apie tokį asmens duomenų perdavimą, tuo pačiu pateikiant ir sutartį dėl skolos perleidimo. Kitas dažnas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veikloje pasitaikantis atvejis, susijęs su asmens duomenų tvarkymu skolos išieškojimo tikslu, kai asmens duomenų tvarkymui šiuo tikslu yra pasitelkiama skolų išieškojimo veiklą vykdanti bendrovė (duomenų tvarkytojas). Taigi, įmonė ar įstaiga pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą turi teisę tiek asmens duomenis tvarkyti pati, tiek pasitelkti kitą asmenį – duomenų tvarkytoją. Tokia duomenų valdytojo teisė nėra ribojama asmens duomenų tvarkymo sąlygomis ir tai reiškia, kad tokiam duomenų tvarkytojo pasitelkimui neprivaloma prašyti duomenų subjekto sutikimo, turėti teisėto intereso ar bet kurio kito teisinio pagrindo. Visgi, apie duomenų tvarkytojus, kaip apie duomenų gavėjus, skolininkai privalo būti informuoti. Kartais klystama ir mėginant rasti skolininkus, pavyzdžiui, aptikti jų pėdsakus socialiniuose tinkluose ar telefonu. Šiais kanalais ieškant įsiskolinusių asmenų ir neįsitikinus surasto asmens tapatybe, kyla rizika atskleisti asmens duomenis tretiesiems asmenims, su išieškoma skola neturintiems nieko bendra. Juk socialiniame tinkle paskyrą gali turėti keletas asmenų tuo pačiu vardu ir pavarde, pasivadinusių kitais vardais ar slapyvardžiais. Aptarta skolininkų asmens duomenų tvarkymo veikla yra ypač aktuali kasdieniniame gyvenime, todėl, siekiant išvengti praktinių problemų, rekomenduotina aiškesnė komunikacija tarp žmonių ir skolas patyrusių bei jų išieškojimą vykdančių organizacijų ar šios srities teisinės bazės tobulinimas.
Šaltinis: https://www.ada.lt/index.php?3027058191

Continue Reading

Atliekami tikrinimai dėl biometrinių duomenų tvarkymo teisėtumo

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tikrinimą, ar teisėtai naudojami biometriniai duomenys. Sprendžiamas klausimas, ar visais atvejais tokie duomenys gali būti tvrakomi, nes tai unikalūs asmens duomenys, kurių netinkamas tvarkymas gali kelti grėsmę asmens duomenų ir privatumo apsaugai. Planuojama, kad balandžio mėnesį bus paskelbtos išvados dėl biometrinių duomenų tvarkymo teisėtumo sporto klubuose. Jos bus naudingos ne tik šiam sektoriui, tačiau ir kitoms panašiu tikslu biometrinius duomenis tvarkančioms ar ketinančioms tvarkyti įmonėms. Bendrajame duomenų apsaugos reglamente biometrinių duomenų tvarkymo reglamentavimui skiriamas ypatingas dėmesys. Jie priskiriami prie specialių kategorijų asmens duomenų, kurių tvarkymui keliami griežtesni reikalavimai. Biometriniai duomenys – po specialaus techninio apdorojimo gauti asmens duomenys, susiję su žmogaus fizinėmis, fiziologinėmis arba elgesio savybėmis, leidžiančiomis nustatyti arba patvirtinti to asmens tapatybę. Tai – plaštakos geometrija, akies rainelė, akies tinklainė, veidas, kvapas, DNR bei tokios elgesio charakteristikos savybės, kaip klavišų paspaudimas, rašysena, balsas. Bene populiariausi biometriniai duomenys – pirštų atspaudai, tačiau vis labiau įsigali ir kitų biometrinių duomenų tvarkymas. „Biometrinių duomenų tvarkymas yra išskirtinis, nes tai unikalūs asmens duomenys, todėl, atsižvelgiant į galimas rizikas asmens privatumui ir duomenų apsaugai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokių duomenų naudojimas yra pateisinamas. Kol kas nėra vienareikšmiškų atsakymų leisti ar drausti tvarkyti biometrinius duomenis atskirais atvejais, taip pat Europos Sąjungos šalys šiuo klausimu neturi vienodos praktikos, todėl keičiamės informacija ir ieškome tinkamiausių sprendimų“, – teigia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas. Biometrinių duomenų analizė padeda gana tiksliai nustatyti tapatybę, nes kiekvienas asmuo turi savo unikalius identifikavimo požymius, o pati technologija lengvai pritaikoma praktikoje. Biometrinius jutiklius turi ir daugelis šiuolaikinių išmaniųjų įrenginių, pavyzdžiui, telefonai, planšetiniai, nešiojamieji kompiuteriai ir kiti. Taigi, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikdama patikrinimus, vertins, ar išlaikoma pusiausvyra tarp poreikio tvarkyti asmens duomenis ir asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir savo poziciją pateiks įmonių sprendimuose.
Šaltinis: https://www.ada.lt/index.php?2434284893

Continue Reading